© 2023 by The Mountain Man. Proudly created with Wix.com

TAMPLIERIAI

October 9, 2015

Vidury šokolado pertraukėlės kalnuose mums su Eduardu už nugaros išniro Filipas, paneigdamas mūsų mėgstamą patarlę "No matter where you are, Philip is always ahead." Šįkart jis buvo behind. Jei būtume tuo metu sumirksėję, būtų taip ir pradingęs sekančiuose krūmuose, bet kadangi nesumirksėjom ir pasiūlėm šokolado, stabtelėjo. Sako, ruošiuos apsistot tokioj įdomioj refugio. Susidomėjom ir šiek tiek paklausinėję, paleidom Filipą bėgti toliau.


Kelias vedė per kalnus, kol priėjom viduramžiško kaimo griuvėsius. Tarp akmeninių namų liekanų, apžėlusių žolėmis, ganėsi gyvuliai. Iš už posūkio išniro veliavėlėmis apkarstytas pastatas, primenantis  sąvartyną, kuriame, rodėsi, kažkas turėtų gyventi. Priešais jį stovėjo Filipas ir mums džiugiai mojavo. Sako, čia hardcore, nėr nei elektros, nei vandens, bet jėga!


Knygoje rašo, kad šią refugio valdantis vyras ir sudaro visą beveik išnykusio kaimo populiaciją, kuri oficialiai lygi vienetui. Bet iš tikro vyrų ten buvo trys ir jie vadino save tamplieriais. Namas atrodė taip, kad buvo akivaizdu, jog nuo tamplierių ordino laikų jame nešeimininkavo jokia moteris. Jį saugojo keli didžiuliai šunys, aplink valkiojosi keletas katinų. Lauko tualetas buvo kitoje kelio pusėje, o murzinoms patalpoms šiek tiek viduramžiškos šviesos suteikė žvakės ir vos spingsinčios saulės energija mintančios lemputės. Visur buvo primėtyta, prikabinėta įvairių rakandų, tame tarpe ir įvairios religinės bei riterių atributikos. Nors tie nenusakomo amžiaus, pilvoti ir gyvenimo išvarginti vyrai riterių nepriminė, bet buvo visai rūpestingi. Visiems ta vakarą susirinkusiems dvylikai piligrimu ištaisė labai vyrišką (bet vegetarinę!) vakarienę ir priėmė miegoti ant čiužinių pastogėje virš virtuvės.


Filipas, kadangi atvyko pirmas, palėpėje buvo užsiėmęs čiužinį po stoglangiu ir lyg vaikas džiaugėsi, jog atsigulęs gali pro jį žiūreti į dangų. Gulėjau šalia jo ir, lauke kaukiant šunims, klausiausi pasakojimų apie architektūrą bei žvaigždynus, prisimindama savo a.a. Senelį. Prieš užmigdama mačiau, kaip nukrito didelė žvaigždė.

 

 

 

Share on Facebook
Please reload

This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now