top of page

Aš esu Guoda.

 

Sykį, kai viskas aplinkui nusibodo, išsiruošiau į žygį pėsčiomis. Mano pirmasis ir kol kas vienintelis žygis truko daugiau kaip mėnesį ir nusitęsė beveik tūkstantį kilometrų skersai Ispanijos. Ėjau populiariuoju piligrimų keliu, žinomu kaip Šv. Jokūbo kelias arba 

Camino de Santiago.

 

Atseit, pas šventą Jokūbą.

 

Nieko nežinojau nei apie piligrimystę, nei apie Jokūbą. Jis man buvo tik pretekstas pabėgti iš rutinos. Pabėgti pavyko. O bėgti nesustojau nei pasiekusi Santjagą, nei priėjusi vandenyną. Ir net dabar mano kelionė tebesitęsia: gyvenimo įvairovė tebesiskleidžia priešais mane kaip įspūdingi Kelio peizažai.

Sako, kad net pradėjęs eiti šį kelią kaip turistas, pabaigsi kaip piligrimas. Kažkas nutiko ir man. Iki šiol nežinau, nei kas, nei kaip. Tik tiek, kad grįžus gyvenimas apsivertė ne juokais.

 

Beje, eidama pradėjau rašyti. Pradžioj skurdžiai, po vieną kitą sakinį, vėliau mano rašiniai ilgėjo ir tapo dienoraščiu, kuris iki šiol primena Kelio draugus, nuotykius, kilusius apmąstymus ir išmoktas pamokas. Kartais jį pasiskaitau ir paprastai kuriam laikui viskas pasidaro aiškiau.

Skanaus skaitymo užklydusiems.

O aš jau eisiu.

bottom of page