EDUARDO

Tęsiant apie bendražygius. Sutikom Eduardo, kai vieną vakarą priėję albergue sužinojome, jog nebera vietų ir teks miegot sporto saleje ant grindų. "Yuhu, I'll have roommates!" - šūktelėjo jis nuo suoliuko, kur gėrė alų su kitais keliauninkais. Kai atėjo vėlus vakaras, mus išgąsdino sporto salėje švilpiantis vėjas ir temperatūra - šilumos ten tebuvo ne daugiau, nei lauke, kokie +5 laipsniai. Tad su Raminta tyliai susiradom kampą ant grindų kažkokioj ūkinėj patalpoj, o Eduardo miegojo koridoriuje po laiptais. Nepaisant to, tapom roommates forever.

Vėliau atsitiktinai jį sutikau bebandantį išsiaiškinti, kurioje vietoje yra legendinis kelionės punktas - vyno fontanas. Vyno fontanu, pasirodo, buvo vadinamas nedidelis kraniukas prie vyno daryklos, stebimas vaizdo kameromis. Pastypsojom prie jo, kukliai gurkšnodami iš mažų taurelių. Eduardo svajonė apie purslais trykštantį fontaną, kuriame būtų galima pasigert už dyka ir dar prisipildyt visas turimas talpas, neišsipildė.

Tęsėme kelionę toliau. Sužinojau, kad mano bendražygis - brazilas, gyvenantis Urugvajuje, o pastarąjį pusmetį praleidęs Dubline. Prieš išskrisdamas atgal į Pietų Ameriką, turėjo atliekamo laiko ir nutarė "truputį pasivaikščioti". Todėl jis yra labiausiai nepasiruošęs šiai kelionei žmogus, kokį man teko sutikti. Vienintelis, kuris žygiuoja su medžiaginiais suplyšusiais vans'ais, o savo nežmonisko svorio kuprinėje nešasi visą per pusmetį Europoje sukauptą turtą, įskaitant dokumentus, knygas, didžiulį fotoaparatą su dviem objektyvais ir netgi tokias nesąmones kaip akmeniniai kiniški meditaciniai rutuliai. Dar jis tikisi įveikti kelią per dvidešimt dienų, teturėdamas šimtą eurų. Nepaisant tos nežmonisko svorio kuprinės ir trumpų kojų, pėdina jis baisingai greitai - kaip ir priklauso aštuoniolikmečiui. Vis tik bežygiuodami kartais mano prašymu sustodavom pasigrožėti peizažais ir pailsėt. Tuo tarpu aš dariau tempimo pratimus, o Eduardo rūkė žolę, kuri, sakė, palengvina skausmą. "A lazy piligrim with bad decisions" - taip jis vadino save, vakare džiaustydamas knygas ir dokumentus, susilaisčiusius šampūnu.

Tą sykį, įveikę 35 km ir visiškai nusikalę, per stebuklą gavome paskutinę dviaukštę lovą piligrimų nakvynės namuose. Kitą rytą, kaip visad, išejau prieš švintant ir palikau jį miegantį. Lazy piligrim. Pats juokingiausias žmogus, kurį sutikau Kelyje. Prisimenu ir šypsausi.