RYŠIAI

Visokių nuomonių yra, o va mano nuomone į tokį žygį leistis reikia vienam. Tik tokiu būdu gali daryti savo klaidas, jas pastebėti ir mokytis iš Kelio. Susitaikyti su tuo, kad visada bus piligrimų, lenksiančių tave ir eisiančių priekyje, kaip bus ir tokių, kurie barškins lazdomis iš paskos.

Išmoksti klausyti savo kūno ir sustoti tada, kai reikia, nekreipdamas demesio i srautą. Nusišypsai, palinki "buen camino" pakeleiviui, tempdamas raumenis, sėdėdamas ant akmens ar užkandžiaudamas. Tada išsiskiri. Kartais - suvisam, kartais - dienai, kartais - vos kelioms minutėms. Su kai kuriais žmonėmis užsimezga įdomus ryšys, o tai yra labai didelė ir svarbi šito populiaraus kelio dalis. Dažnai tas ryšys paviršutiniskas, apsiribojantis klausimais "iš kur tu" ir "koks tavo vardas". Jei einama toliau, sekantis klausimas paprastai būna - "kodel esi šiame kelyje?" Kadangi pastarąji tenka išgirsti daugybę kartų per dieną, kaskart vis susimąstau ir pabandau sugalvot naują atsakymą. Taip įdomiau. Bet šiaip norejau parasyti ne apie tai. Norėjau parašyti apie įdomesnius ryšius ir savo šiandienos nuotykį.

Atsibudau nuo deguonies trūkumo klaikioje valdiškoje albergue ir iškart puoliau evakuotis iš prakaitu prasmirdusios lovų prigrūstos erdvės. Atsidūriau gatvėje turbut 6:00 ryte, buvo dar visai tamsu. Miestas nemažas ir visas ne mažiau smirdantis nei kambarys, kuriame miegojau, mat iš vakaro čia buvo švenčiama vynuogių derliaus ėmimo šventė. Iš alkoholio ir šlapimo kvapo bei gatvese besimėtančių šiukšlių atrodė, kad visi tik ką išsiskirstė miegot. Labai nekantriai puoliau ieškoti geltonų rodyklių, kurios išvestų mane iš miesto, bet pasirodė ne taip ir lengva. Beieškodama pamačiau kitą besiblaškantį piligrimą, kuris bandė kažką man pasakyt ispaniškai, ir nusivylė, kad nesuprantu. Tuomet jis pradejo klausinėti kelio šlavėjų, dirbusių gatvese, o aš ėmiau jį sekti, atsilikdama per kokius dvidešimt metrų. Vienu metu pastebėjau, kad jis pamete kelią. Pasivijau ir ženklais parodžiau rodyklių kryptį. Mūsų nebyli kelionė gatvių labirintais užtruko gerą pusvalandį, o kai pasiekeme miesto pakrašty esantį parką, išsiskyrėm susimirksėdami kaip geri draugai. Daugiau po to jo nemačiau.