KEISTI

"Kodėl?" - tai vienas iš tų standartinių klausimų. Berods, trečias, einantis po "iš kur tu?" ir "koks tavo vardas?". Tad visad reikia turėt pasiruošus jam atsakymą.

Aš pati kaskart bandau sugalvot kokį naują daugmaž įtikinamą pasiaiškinimą. Priklausomai nuo klausimą uždavusio žmogaus, jis būna nuoširdus arba ne ypač, praktinis arba kosminis.

Nors teko sutikti žmonių, kurie eidami garsiai meldžiasi, akivaizdu, jog tik labai mažai daliai piligrimų tai yra religinė kelionė. Dauguma pamaldžiųjų - vyresnio amžiaus. Mano akimis, beveik pusė piligrimų yra pensininkai. Paklausti, kodėl tokiu keistu būdu kankina savo senus kaulus, jie dažniausiai atsako, jog tai buvo viso gyvenimo svajonė. "Išėjau į pensiją, - sako, - ir pagaliau galiu tai padaryti". Eina sau, pagalvoju. Visa gyvenimą kankintis su tokia paprasta žemiška svajone! Ką tada belieka daryti ją įgyvendinus?

Šiaip dažnas čia pėdina vedamas grynai sportinio intereso, o dar ispaniškas kultūrinis prieskonis neprošal, ypač atvykėliams iš kitų žemynų. Atseit, įdomiau, nei hiking'as Kanadoj, o ir meškų nėra. Kitam tai būdas gedėti mirusio tėvo, dar kitas - skyrybų su žmona procese. Kažkas tiesiog neturi darbo ir nutarė pasikankinti. O dar kažkam gyvenimas pernelyg lengvas, gražus ir paprastas pasidarė - prireikė išeit iš komforto zonos. Amerikiečiai dažnai atsako, jog nori "susupaprastinti", pasitikrinti, be ko gali išgyventi (tempdami kuprines po 20 kg).

Bet nesumeluosiu sakydama, kad ir turėdami priažasčių, visi išsiruošiantys į tokį kelią yra truputėlį keisti.