top of page

OAZĖ

  • Writer: Guoda Bardauskaite
    Guoda Bardauskaite
  • Oct 7, 2015
  • 2 min read

Kaip reta tingiai pradėję rytą, po sočių pusryčių, saulei pakilus, paliekame miestelį ir neriam į peizažus. Jie jau nebe tokie lygūs ir vienodi: kopiam i kalvas, praeinam ganyklas, miškelius, vieną kitą kryžių ir dar nepabudusį kaimuką. Saulė gan aukštai, einasi smagiai, garsiai šnekučiuojamės ir džiugiai linkime buen camino visiems už nugaros liekantiems skrybėlėtiems pensininkams. Pradedam skaičiuoti, už kiek kilometrų darysim pirmąjį sustojimą savo silpnybėms patenkinti: Eduardui mirtinai reikia kavos, o mane pradžiugintų wifi.

Staiga iš už posūkio - Oazė. Kelios tokios jau pasitaikė Kelyje: tai vietos, skirtos piligrimų kūnui ir sielai pamaitinti, pasirodančios tada, kai to mažiausiai lauki ir kai horizonte daugiau nieko nesimato.

Artėjame ir kaip užburti, vis garsėjant nuo Oazės sklindančiai ukulėlės muzikai, ryškiname jos kontūrus akimis. Suoliukai ir gultai iš čiužinių, iš pledų sumontuotos pastogės, spalvingas vežimaitis, nukrautas vaisiais, pyragais ir uogienėmis. Užrašai skelbia: sveiki atvykę, viskas čia - jums ir jūsų, savitarna! Peace and love. Žmonės ilsisi hamakuose saules atokaitoje. Kažkas rūko, kažkas groja, kažkas kampe dar tik lukštenasi iš miegmaišio, kitas jau tepasi sumuštinį. Du maži katinukai žaidžia akmenėlių labirintuose. Priėjus arčiau, mergina draugiškai pasisveikina ir ištiesia man pusę apelsino.

Nebuvom nei alkani, nei pavargę, bet nejučia nusimetėm kuprines. Ir likom Oazėje neišmatuotam laiko vienetui. Per tą laiko vienetą buvo surūkyta daug cigarečių, sudainuota daug dainų, čia pat pašiūrės krosnelėje užvirtas vanduo ir išgertas gal litras urugvajiečių taip mėgstamos matės (!), dar įvyko ilgas katinų niurkymas, buvo netgi išalkta, suvalgyti trapučiai su riešutų sviestu bei uogiene, išragautas citrininis pyragas. Daug pasakota ir daug klausytasi. Apie tai, kaip buvusi tango šokėja iš Australijos nutarė gyventi va šitaip, besirūpindama šia vieta vidur laukų ir tuo stebuklingu vežimaičiu.

Atsilabinę ir atsibučiavę ėjom dar kurį laiką apsupti tos jamaikietiškos auros, nebereikėjo nei kavos, nei wifi. Visa kita, kas įvyko šiandien, liko nesvarbu.

 
 
 

Comments


© 2023 by The Mountain Man. Proudly created with Wix.com

bottom of page