AMŽINYBĖ

Viena piligrimė buvo pastebėjusi, kad laikas Kelyje kažkaip "teisingai" eina - nešuoliuoja taip, kaip realiame gyvenime. Šiandien pamačiau ženklą "Santjago 220 km" ir pagalvojau, jog tai gali reikšti kelias valandas automobiliu, tris-keturias dienas dviračiu arba aštuonias dienas pėsčiomis. O gal ir visą amžinybę, nes niekas nežino, ar tą Santjagą prieisi. Galų gale, kam tai rūpi?

Aš pasakyčiau, jog laikas Kelyje apskritai išnyksta. Suprantu, jog visi procesai - ne linijiniai, o cikliški. Kad viskas laikina taip pat, kaip ir amžina. Kad akimirkos, kurias čia patiriu, yra vienetinės ir nebegrįš, bet tuo pačiu suvisam įsirašys į mano gyvenimą. O žmonės, kuriuos sutinku, niekada nebuvo ir nebus mano šeima, bet tuo pačiu yra mano šeima amžinai.

Kad ir tie trys mano vyrai. Žiūriu i juos ir galvoju: THEY ARE PRESENT. Ir kaip gražu, kad anglų kalboje žodis PRESENT reiškia ir dabartinį laika, ir buvimą, ir dovaną.