SAPNAS

Einu keliu ir randu nedidelės bažnyčios griuvėsius. Likę tik sienų fragmentai, viduje kažkokie palaidojimai, viskas apaugę žole. Įeinu į tą bažnyčią ir - aaa - kažkas man nutinka! Visa kūną pasičiumpa nepažįstama stipri energija. Vaikščioja po jį aukštyn - žemyn ir nepaleidžia tol, kol visai netenku jėgų ir suklumpu. Išsigąstu. Atsibundu išpilta prakaito. Dar tik 23:30. Rytoj - didžioji diena. Dauguma bandys suspėti Santjagą pasiekti iki dvyliktos valandos piligrimų mišių. Kadangi nakvynės vieta nutolusi apie 20 km nuo miesto, visi nusiteikę anksti keltis ir patamsyje sparčiai žingsniuoti paskutinius kilometrus, tad miegoti nuėjome anksti. Atrodo, aš apie Santjagą labai nesvajoju ir ypatingo pakylėjimo nejaučiu, tad iš kur tokie sapnai?!

Vėl užmiegu ir pabundu tik išgirdus mane žadinant. 5:30. 6:00 prisijungiu prie naktinio lazdomis barškančio ir prožektoriais žybsinčio piligrimų karavano ir neriame iš apšviesto miestelio į tamsią eukaliptų giraitę.

Taip prasideda mano didžioji diena.