AČIŪ

Šito lietuviško žodžio mokinau visus Kelyje. Geriausiai ji išmokti sekėsi Polui (todėl kaskart, kai nusičiaudėdavau, jis man uoliai atsakydavo "you are welcome"). Jį taip pat užrašiau tušinuku ant rankos Marseliui anądien, kai sėdėjom bare.

Ir kai perėjus kalnus pagaliau prieš akis atsivėrė vandenynas, mano džiugiam garsiam juokui pasibaigus, tą patį žodį nesąmoningai surikau iš visos gerklės, žiūrėdama į atsivėrusį horizontą.

Esu labai dėkinga Keliui ir visiems, kas su manimi ji ėjo - tiek realiai, tiek virtualiai. Ypač tiems, kas paskatino eiti iki galo - iš tiesų, finišas paplūdimyje to vertas!