BE NORŲ

-- Išmokti ispanų kalbą

- Išmokti skraidyti parasparniu

- Išeiti i kalnus

- ...

Mano norų sąrašas pasipildė šiais ir daugybe kitų punktų. Ne, iš tiesų ne pasipildė, o atsinaujino - Kelio dėka prisiminiau viską, apie ką esu kada nors svajojusi nuo pat vaikystės. Visi sluoksniai, per kuriuos jau kurį laiką nebemačiau, kaip iš tiesų noriu gyventi, švariai nusivalė.

Kelias kažkam gal tebus atostogos, praleistos neišeinant toli už savo komforto zonos ribų. Kažkam - tiesiog ilgas žygis, iš kurio galiausiai bus prisimenamas nueitų kilometrų skaičius. Kitam tai gali būti religinė kelionė, po kurios jis grįš atgal į namus išpirkęs nuodėmes ir galės toliau ramiai gyventi įprastu ritmu. Vis tik daugumai tai bus visam gyvenimui įstrigęs įvykis, greičiausiai tapsiantis tiltu iš vieno gyvenimo etapo į kitą.

Bet egzistuoja ir dar viena žmonių grupė. Yra žmonių, kurie tiesiog TAIP gyvena. Tiems, kurių gyvenimas yra judėjimas, ėjimas į Santjagą ar bet kur kitur nebus nei atostogos, nei tiltas, nei slenkstis, o tiesiog integruota, nenutrūkstama gyvenimo tėkmės dalis.

Tai žmonės, gyvenantys be norų sąrašo, arba neduodantys progos jam užaugti ilgesniam nei vienas punktas.