TĘSIASI

Vakar kalbėjausi su vienu 80-mečiu piligrimu, kurio nebuvau sutikusi nuo pat tada, kai susipažinome pirmąją diena Kelyje. Net sucypėm iš netikėtumo vėl vienas kitą pamatę, stipriai apsikabinom, o vakare prisėdome albergue virtuvėje su vynu pasidalinti įspūdžiais. Jis sakė: "Dar niekada gyvenime nebuvau toks laimingas tokį ilgą laiko tarpą!" Aš irgi.

Kelias yra kažkas nepaprasto. O Santjagas yra tik dar vienas miestas. Padarius iš jo tikslą, Kelias gali virsti kankyne, lenktynėmis ar tiesiog tikslo siekimo procesu. Tada visa emocija sukoncentruojama į tą momentą, kai bažnyčioje pamatai švytuojančią legendinę milžinišką smilkyklę. Atseit, jau tada turi pasipilti ašaros. Man nepasipylė. Gražu, pagalvojau. Bet nejaučiu, jog šis momentas yra kažko pabaiga. Gyvenimas tęsiasi. Ir niekas nesakė, kad rytoj jis bus mažiau gražus.

P.S. Jūsų įkvėpta, susiskaičiavusi iki skrydžio likusias dienas ir pasitarusi su savo kojomis, šiandien vis tik nutariau dar pasivaikščioti iki ten, kur baigiasi žemė ir kur auga tikros kriauklytės.